Aprašymas

„ ... Devintojo- dešimtojo dešimtmečių estampai išsiskiria daugiafigūrėmis kompozicijomis. Tuomet kurta darbų Vilniaus universiteto 400 m. jubiliejui, taip pat Lietuvos krikšto, Atgimimo temomis. Šio laikotarpio kūriniuose ypač dažni architektūriniai motyvai. Autorius juos suskaido plokštumomis, kurdamas daugiasluoksnę ornamentiką, kurioje susipina linijos, suspindi spalvų blyksniai. Dailininkas architektūrą lygina su žmogumi: „Norėjau, kad architektūra būtų pilna dvasios. <...> bokštų siluetai lyg žmogaus plaukai, jungiasi su dangumi, o langai tarytum akys“.
Kompozicijose stengtasi perteikti pasakišką vaizdą, pavyzdžiui, improvizuoti Vilniaus motyvai pavirsta piešinio voratinkliu, pasaulio-labirinto simboliu. Šiuose estampuose miestas gali tapti pasauliu (ar žmogumi), o pasaulis (ar žmogus) – miestu.
Visa A. Kmieliausko grafika išsiskiria simboline menine kalba, jos autorius – subtilus menininkas, mokantis žavėtis smulkiausiomis detalėmis ir sugebantis jas sujungti į darnią visumą...“ (Neringa Markauskaitė).