Aprašymas

„G. Vitartaitė siekia išgyventi estetinę gamtos ir ją stebinančio subjekto vienovę, kuri nėra monotoniška, bet pilna įvairiausių detalių. Autorės darbai yra tarsi meniniais vaizdais perteiktos muzikinės improvizacijos, virstančios savotišku himnu pasauliui ir jame su savo buities paslaptimi žaidžiančiam žmogui. Todėl meilės grožiui menininkė nedeklaruoja tiesmukai – jai svetima didaktika, kadangi jūros ošimo ir vėjo dvelksmo neįmanoma perteikti manifestais.“ (dailėtyrininkas Algis Uždavinys)