Aprašymas

KAINA - SUTARTINĖ.

„Tolstu nuo konkrečių motyvų, miestą vaizduoju kaip tam tikrą struktūrą, besitęsiančią į tolį. Man rūpi erdvė, laisva minčiai, svajonei, meilei ir kūrybai.“ (A. Stasiulevičius).

„Stasiulevičius – miesto dainius. Jo nedomina medžiai, žmonės, miesto gyvenimo atributai. Jis tapo tik architektūrą visuotinėje erdvėje, nesvarbu ar tai miesto fragmentas, ar panoraminė kompozicija. Bet jo Vilnius nėra sustingęs negyvas akmeninis miestas. Jo architektūros vaizdai visada kupini dinamikos, dvasinio polėkio, apgaubti tam tikros nuotaikos ar išgyvenimų skraiste. Poetinę Vilniaus miesto viziją dailininkas kuria su meile, įkvėpimu, nenumaldomu nepažįstamo Vilniaus ilgesiu ir atradimo džiaugsmu." (dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė).

Pastaruoju metu dailininką ypač domina spalvos problematika. Būdamas puikus koloristas, Stasiulevičius atsisakė spalvų gausos. Net keletą metų iš eilės menininkas skyrė vien baltos ir mėlynos spalvų analizei, atvėrusiai jo kūryboje naują - sakralumo - dimensiją.