Aprašymas

KAINA - SUTARTINĖ.

„Aloyzą Stasiulevičių visada atpažįstame iš Vilniaus senamiesčio motyvų interpretacijos ir individualaus, nepaprastai muzikalaus jo stiliaus. Dailininkas meistriškai žaidžia linijų ritmu, gali virtuoziškai groti vienos spalvos styga – baltos, mėlynos ar žalios pustoniais ir faktūrų sukelta jausmų audra, išgaudamas sudėtingus nuotaikos ir minties niuansus.“ (dailėtyrininkė, Nijolė Tumėnienė).

„Savo kūryboje jau daugelį metų mąstau apie Vilnių. Jis man svarbus kaip amžinos žmogiškos dvasios ženklas. Tai miestas, kuriame sukaupta gili tautos istorijos atmintis – ji įrašyta architektūros formose, miesto struktūroje, mūruose, sienose, bokštuose. Šiame miesto įvaizdyje bandau pamatyti amžiną ir dramatišką žmogaus kūrybiškumo kelią.“ (A. Stasiulevičius).

Pastaruoju metu dailininką ypač domina spalvos problematika. Būdamas puikus koloristas, Stasiulevičius atsisakė spalvų gausos. Net keletą metų iš eilės menininkas skyrė vien baltos ir mėlynos spalvų analizei, atvėrusiai jo kūryboje naują - sakralumo - dimensiją.