Aprašymas

KAINA - SUTARTINĖ.

„Stasiulevičius – miesto dainius. Jo nedomina medžiai, žmonės, miesto gyvenimo atributai. Jis tapo tik architektūrą visuotinėje erdvėje, nesvarbu ar tai miesto fragmentas, ar panoraminė kompozicija. Bet jo Vilnius nėra sustingęs negyvas akmeninis miestas. Jo architektūros vaizdai visada kupini dinamikos, dvasinio polėkio, apgaubti tam tikros nuotaikos ar išgyvenimų skraiste. Poetinę Vilniaus miesto viziją dailininkas kuria su meile, įkvėpimu, nenumaldomu nepažįstamo Vilniaus ilgesiu ir atradimo džiaugsmu." (dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė).

„Savo kūryboje jau daugelį metų mąstau apie Vilnių. Jis man svarbus kaip amžinos žmogiškos dvasios ženklas. Tai miestas, kuriame sukaupta gili tautos istorijos atmintis – ji įrašyta architektūros formose, miesto struktūroje, mūruose, sienose, bokštuose. Šiame miesto įvaizdyje bandau pamatyti amžiną ir dramatišką žmogaus kūrybiškumo kelią.“ (A. Stasiulevičius).

Minimaliomis priemonėmis tapytojas siekia didžiausios išraiškos. Ypatingą dėmesį menininkas kreipia į spalvos kokybę - jos skambumą, peršviečiamumą. Monochrominėse drobėse Stasiulevičiaus spalva tampa koncentruotu jėgos šuoru. Darbai, inkrustuoti ekspresyviais kontrastingų spalvų blyksniais, pasiekia vitražiško skambumo.