Aprašymas

KAINA - SUTARTINĖ.

„Stasiulevičius – miesto dainius. Jo nedomina medžiai, žmonės, miesto gyvenimo atributai. Jis tapo tik architektūrą visuotinėje erdvėje, nesvarbu ar tai miesto fragmentas, ar panoraminė kompozicija. Bet jo Vilnius nėra sustingęs negyvas akmeninis miestas. Jo architektūros vaizdai visada kupini dinamikos, dvasinio polėkio, apgaubti tam tikros nuotaikos ar išgyvenimų skraiste. Poetinę Vilniaus miesto viziją dailininkas kuria su meile, įkvėpimu, nenumaldomu nepažįstamo Vilniaus ilgesiu ir atradimo džiaugsmu." (dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė).

Jau keletą dešimtmečių tapytojas Aloyzas Stasiulevičius savo kūryboje kontempliuoja miesto idėją, gilindamasis į vis naujus miesto archetipo klodus. Ankstesniuose menininko darbuose Vilnius dažnai suvokiamas kaip istorinės dramos vieta. Pastarojo meto A.Stasiulevičiaus miestas nuskaidrėjęs, tarsi transcendavęs už istorinės būties ribų („Baltas miestas"). Šventovių siluetų ritmas, vibruojantis virš kasdieninio miesto kuria miesto - sakralios erdvės - įvaizdį.