Aprašymas

KAINA - SUTARTINĖ.

„Stasiulevičius – miesto dainius. Jo nedomina medžiai, žmonės, miesto gyvenimo atributai. Jis tapo tik architektūrą visuotinėje erdvėje, nesvarbu ar tai miesto fragmentas, ar panoraminė kompozicija. Bet jo Vilnius nėra sustingęs negyvas akmeninis miestas. Jo architektūros vaizdai visada kupini dinamikos, dvasinio polėkio, apgaubti tam tikros nuotaikos ar išgyvenimų skraiste. Poetinę Vilniaus miesto viziją dailininkas kuria su meile, įkvėpimu, nenumaldomu nepažįstamo Vilniaus ilgesiu ir atradimo džiaugsmu." (dailėtyrininkė Nijolė Tumėnienė).

Minimaliomis priemonėmis tapytojas siekia didžiausios išraiškos. Ypatingą dėmesį menininkas kreipia į spalvos kokybę - jos skambumą, peršviečiamumą. Monochrominėse drobėse Stasiulevičiaus spalva tampa koncentruotu jėgos šuoru. Darbai, inkrustuoti ekspresyviais kontrastingų spalvų blyksniais, pasiekia vitražiško skambumo.