Aprašymas

„Jau prieš gerą dešimtmetį A. Pakalkos kūryboje pradėjusi ryškėti, skaidrėti spalvinė gama pastaraisiais metais įgavo įpatingo, net vitražiško skambesio – jautrūs, retsykiais sidabriškai apšarmoję, balkšvos, rusvos, melsvos, garstyčių spalvos jo paveikslų paviršiai vis dažniau įsiliepsnoja pirmapradžio ryškumo raudoniu, geltoniu ar smėliu.
Skaidrią, pozityvią energiją spinduliuojantys spalviniai sąskambiai dažnai vienas po kito atskiriami ryžtingais kontrastingomis spalvomis brėžiamais kontūrais, iškart suformuojančiais itin paprastus paveikslų figūrinius įvaizdžius – medį, gėlę, pastatą, žvėrį ar daiktą.“ (dr. Helmutas Šabasevičius).