INDAI 

 

Indai gaminami iš molio, stiklo, metalo, medžio, rago, kaulo, plastiko ir kitų medžiagų. Keramikos indai – vieni iš seniausių. Neolite pradėta iš molio lipdyti indus maistui gaminti ir laikyti. Vėliau ant jų atsirado geometriniai motyvai, turintys magišką ar mitologinę reikšmę. Didelę įtaką keramikos indų raidai turėjo senovės graikų keramika. Tuomet buvo kuriama apie 30 pagrindinių buitinių ir dekoratyvinių indų. Tai juodafigūrės, o vėliau ir raudonfigūrės vazos, padengtos molio suspensija, vadinamuoju laku (terra sigillata). Jau III–IV a. Kinijoje buvo gaminamas fajansas, VI–VII a. – porceliano dirbiniai. XII–XIIIa. paplito Luncianio tipo indai su žalsva glazūra (Europoje vadinami seladonu). Saviti Artimųjų Rytų, Italijos, Ispanijos, Vokietijos (Meiseno), Olandijos (Delfto), Prancūzijos (Palissy, Sevro), Anglijos (Wedgwoodo), Danijos (Kopenhagos), Vidurio Europos, Rusijos indai.

Lietuvoje jau nuo IV tūkstantmečio pr. Kr. buvo paplitę rankomis lipdyti, mažai degti puodai. Nuo X a. pradėtas naudoti žiedžiamasis ratas. Puodininkystė Lietuvoje labiausiai išryškėjo XIX a. pabaigoje– XX a. pradžioje. Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir kituose muziejuose yra sukaupta daug vertingų eksponatų. Įdomiausi iš jų ąsočiai ir lauknešėliai. Be funkcinės paskirties jie turėjo ir simbolinę reikšmę (gražiai puošti, su įvairiais linkėjimais, datomis).

Šiandien taikomosios dailės parodose galima pamatyti meninę tradicinių indų formų interpretaciją. Vyksta vieno puodo, kavinuko, dubenėlio, terinos konkursai, kuriami ir praktiniam naudojimui neskirti indai. Jie būna dekoratyvūs, sakraliniai, paradoksalūs, rimti ir groteskiniai. Galima jungti įvairias medžiagas (molį, medį, metalą, audinius ir kt.) ir naudoti įvairią atlikimo techniką (lipdymą, žiedimą, štampavimą, šablonavimą, pūtimą, lankstymą, kalimą, tekinimą, sulydymą ir t. t.). Pagal paskirtį indai būna:

1. Buitiniai: maisto produktams gaminti, laikyti, stalui serviruoti.

2. Ritualiniai (apeiginiai): taurės (vestuvių, apdovanojimo), laidojimo urnos, smilkyklės, pypkės ir kt.

3. Dekoratyviniai: vazonai, vazos (ampli, kašpo, piramidės), drėkintuvai, peleninės, tualetiniai indeliai, pieštukinės, saldaininės ir kt.

4. Suvenyriniai: ąsotėliai, puodynėlės, indeliai mineraliniam vandeniui gerti ir kt.

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.