Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
DEKORATYVINĖS KAUKĖS INDAI


PAPRASTIEJI MUZIKOS INSTRUMENTAI


Paprastieji muzikos instrumentai, dar vadinami liaudiškais, plačiai paplitę visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Jie yra skirstomi pagal muzikinio garso išgavimo būdą.

Aerofonai yra patys paprasčiausi pučiamieji muzikos instrumentai. Jiems priskiriamos įvairios švilpynės, švilpos, švilpukai, dūdos, dūdelės, fleitos, vamzdeliai, skudučiai. Tai būdingi meno dirbiniai ir žaislai.

Aerofonai daromi iš įvairių medžiagų: medžio, metalo ir molio. Jie spalvinami, puošiami įvairiais ornamentais. Nuo seno Lietuvoje žinomi „molinukai“ (avinukai, gaideliai, paukšteliai, raiteliai). Jais švilpiamos nesudėtingos melodijos, pamėgdžiojami garsai.

Idiofonai – kratomieji, mušamieji muzikos instrumentai, padaryti iš natūralių skambių medžiagų, kurie, plojami delnais arba barškinami lazdelėmis, sukelia atitinkamus garsus. Tai įvairūs barškalai, žvangučiai, varpai, gongai, vibruojantys indai, ksilofonai, metalofonai, skrabalai bei trinamieji, braukomieji ir beldžiamieji muzikos instrumentai.

Membranofonai – mušamieji muzikos instrumentai, kuriais garsas išgaunamas virpinant įtemptą plėvelę. Tai daugiausia įvairių formų būgnai su viena arba dviem gerai įtemptomis įvairiais būdais tvirtinamomis odos plėvelėmis.

Chordofonai – styginiai instrumentai, kurių garsą sukelia virpanti styga. Paprasčiausi iš jų yra muzikiniai lankai, lankinės, kampinės, rėminės, sudėtingesni – su įvairių pavidalų rezonatoriais-dėžėmis (kanklės, cimbolai, citros, lyros, fideliai, arfos, smuikai ir kt.).

Tikslas: nupiešti prototipų vaizdus, išnagrinėti garso išgavimo mechanizmą ir sukurti paprastą muzikos instrumentą, pasitelkus fantaziją bei išradingumą. Rekomenduojama susipažinti su lietuvių liaudies ir kitų kraštų panašaus pobūdžio dirbiniais, esančiais muziejuose, aprašytais literatūroje (pvz., iliustruotoje enciklopedijoje „Pasaulio muzikos instrumentai“, Vilnius, 1999).

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
optinės iliuzijos kontrastas medis ritmas tapatybė rašmenys tekstilė šešėlis audimas metalas kompozicijos vientisumas tekstūra aliuminis vaizdo stilizacija dekoras atvaizdai dėmė faktūra dydis koloritas ažūras asimetrija kraklė šviesa dinamika niuansas simetrija spalva proporcijos sidabras varis statika bronza dissimetrija kartotė geležis ornamentas stiklas formos tektonika tekstilininke