Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
KĄ SIMBOLIZUOJA SKAIČIAI KOMPOZICIJOS PRADMENŲ MOKYMAS


KĄ SIMBOLIZUOJA SPALVOS


Balta (sidabrinė) spalva Europoje turi daugiausia teigiamų prasmių. Ji simbolizuoja šviesą, gyvybę, džiaugsmą, gėrį, sėkmę, nekaltybę, švarą, tyrumą, šventumą, išmintį, dieviškumą (angelų, ganytojų, Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo ir Ėmimo į dangų drabužiai, Kalėdų, Velykų švenčių, krikšto, vestuvių, iniciacijų spalva). Pirmykštis žmogus baltą spalvą siejo su gerosiomis dvasiomis (balta drauge su raudona reiškė gyvenimą), pergale prieš piktąsias dvasias, santarve tarp gyvųjų ir mirusiųjų (daug kur laidotuvių apeigose taikyta balta spalva, nes manyta, kad miręs žmogus tampa dvasia, dievu). Kinijoje ir Japonijoje balta spalva yra gedulo spalva, kitur – vaiduoklių spalva.

Astrokolorimetrijoje baltos spalvos objektu laikomas Mėnulis (lietuvių tautodailėje – „balta saulė“), Žuvys, Vėžys, Skorpionas; vanduo, žiema; brangakmeniai – perlas, agatas ir sidabras; vaikystė; pirmadienis; skaičiai 2, 7, 9.

Juoda spalva – baltos priešingybė. Tai daugiausia negatyvi spalva, simbolizuojanti tamsą, liūdesį, gedulą, kančią, skausmą, nelaimę, ligą, mirtį, nuodėmę, išdavystę, piktąsias dvasias (velnius, raganas), pragarą, burtus, taip pat ir išmintį, išsilavinimą, eleganciją bei auką (juoda – Didžiojo penktadienio spalva). Balta ir juoda drauge reiškia kilnumą, tyrumą, rimtumą bei iškilmingumą. Kai kur (pvz., Afrikoje) juoda spalva tapatinama su meile ir laimingomis vedybomis.

Astrokolorimetrijoje juodos spalvos objektais laikomi Saturnas, Ožiaragis, Jautis, Mergelė; žemė; obsidianas, šerlas, juodasis deimantas; senatvė, antradienis; skaičiai 5, 6, 8.

Raudona spalva simbolizuoja ugnį, saulę, šilumą, energiją, jėgą, narsą, pergalę, revoliuciją, tragediją, kraują (kankinių, budelių spalva), suvereno galią (karalių, kardinolų, didikų, dievų spalva), jaunatviškumą ir vyriškumą, gėrį ir džiaugsmą, aistrą ir erotiką, meilę ir neapykantą, turtą ir laimę. Senovėje raudonos ir baltos spalvos derinys reiškė visą gyvenimą. Raudona spalva naudojama magijoje, heraldikoje (dažniausiai kartu su balta ir mėlyna), taip pat informacijoje – draudimo, pavojaus ženklas „stop“.

Astrokolorimetrijoje raudonos spalvos objektai – Marsas, Avinas, Liūtas, Šaulys; ugnis; rubinas, hiacintas, špineliai, granatai (almandinai ir piropai); jaunystė; šeštadienis; skaičiai 1, 3, 4, 9.

Purpurinės spalvos reikšmės panašios kaip ir raudonos. Žinoma nuo antikos laikų, vėliau tapo imperatorių ir aukštų pareigūnų privilegija. Ji simbolizuoja orumą, pagarbą, karališką valdžią, jėgą, neretai žiaurumą ir kančią, liūdesį ir atgailą (advento ir gavėnios spalva).

Astrokolorimetrijoje – tai Merkurijus, Šaulys; ametistas, rodonitas; ketvirtadienis; skaičius 3.

Rožinė spalva simbolizuoja romantizmą, moterišką švelnumą, geidulingumą, lyriškumą ir sveikatą.

Geltona (aukso) – labai priešingų prasmių spalva. Tai šviesa, saulės spindulys, gintaro, rugių lauko, stepių spalva, kilnumas, darnumas, branda, protingumas ir senatvė. Tačiau viduramžiais tapo ir išdavystės, veidmainystės, degradacijos, melo, godumo, pinigų, pavydo simboliu (Judo drabužiai, o kartais geltoni vaizduojami šv. Petro ir šv. Juozapo drabužiai). Šia spalva buvo žymimos maro epidemijų vietos, Irane – užkrečiamųjų ligų įvaizdis. Vaizdinėje informacijoje – dėmesio, perspėjimo reikšmė, aukso imitacija.

Astrokolorimetrijoje – tai Saulė (taip pat ir šviesa), Merkurijus, Mergelė, eteris, ruduo; auksas, gintaras, citrinas, grosuliaras, spesartinas; senatvė (senovė); sekmadienis; skaičius 5.

Oranžinė spalva artima geltonai ir aukso spalvai. Simbolizuoja Saulę, karštį, pyktį, demoniškumą, herojiškumą, paniekinimą, perdėtą puošnumą ir asketizmą, tačiau taip pat džiaugsmą, draugiškumą, vedybas bei intelektą. Tai žilos senovės spalva, labai gerbiama Indijoje. Vaizdinėje informacijoje naudojama kaip papildoma signalinė spalva, įspėjanti apie esamą ir galimą pavojų.

Astrokolorimetrijoje oranžinės spalvos objektais laikoma Saulė, Liūtas; sardoniksas, karneolis, spesartinas, hiacintas; skaičiai 1, 4.

Mėlyna (žydra) spalva simbolizuoja erdvę (platumas ir tolius), orą, dangų, kalnus, vandenį, ledą, šešėlį, taip pat ramybę, amžinybę, dėkingumą, sąžiningumą, šlovę, išmintį, kilnumą, elegantiškumą, draugiškumą ir meilę, paslaptingą laimę, mistiką, dievišką tiesą. Tai Švč. Mergelės Marijos, dievų ir carų spalva, dabar plačiai naudojama vaizdinėje informacijoje.

Astrokolorimetrijoje mėlynos spalvos objektais laikomi Jupiteris, Vandenis, Dvyniai, Svarstyklės, oras; akvamarinas, topazas, safyras, turkis, lazuritas; brandus amžius; penktadienis; skaičiai 4, 5, 6, 8.

Violetinė spalva artima rausvai mėlynai spalvai, dar vadinama lelijine arba alyvine spalva. Tai sudėtingiausia ir mistiškiausia spektro spalva. Su ja siejamas optimizmas ir nusivylimas, pasitikėjimas ir apgaulė, realybė ir miražas, aistra ir kančia, ramybė ir drama, sėkmė ir nesėkmė, džiaugsmas ir gedulas, nuodėmė ir atgaila (Marijos Magdalietės drabužių, advento ir gavėnios spalva). Liaudies papročių simbolikoje reiškia ištikimybę.

Astrokolorimetrijoje – tai Vėžys; ametistas, rodonitas; skaičiai 2, 7.

Žalia spalva simbolizuoja rojų, augmeniją, pavasarį, vasarą, sveikatą, jaunystę, gyvastį, atsinaujinimą, dvasios brandumą, viltį ir džiaugsmą, grožį ir laimę, nuolankumą, nusižeminimą bei laisvę. Tai senovės dievų spalva (žaliais drabužiais kartais vaizduojamas šv. Jonas Evangelistas). Veikia raminančiai, vaizdinėje informacijoje laiduoja saugumą, laisvą kelią.

Astrokolorimetrijoje žalios spalvos objektai – tai Ožiaragis, augmenija; smaragdas, malachitas, chrizolitas, nefritas, amazonitas; vasara; trečiadienis; skaičiai 4, 8; senovės kinų heksagramoje – kaip ir mėlyna spalva.

Ruda – gamtos (rudens), žemės, turto, išminties, nusižeminimo, pusiausvyros spalva. Be to, reiškia dvasios mirtį ir degradaciją, pasaulio malonumų atsižadėjimą (todėl rudi pranciškonų ir kapucinų abitai). Liaudies kūryboje turi erotinį atspalvį. Keramikoje būdinga kaip molio spalva.

Pilka spalva turi daug šiltų ir šaltų atspalvių. Gerai dera su visomis chromatinėmis ir achromatinėmis spalvomis. Simbolizuoja neutralumą, ramybę, taikingumą, santūrumą ir nuolankumą. Bažnyčioje dar reiškia atgailą, kūno mirtį ir dvasios nemirtingumą (prie Paskutinės vakarienės stalo Kristus vaizduojamas pilkais drabužiais).

Astrokolorimetrijoje ne visi simboliai yra vienareikšmiai. Tibetiečių-mongolų astrologijoje kiekviena savaitės diena vadinama tą dieną dominuojančios planetos vardu: pirmadienis – Mėnulio, antradienis – Marso, trečiadienis – Merkurijaus, ketvirtadienis – Jupiterio, penktadienis – Veneros, šeštadienis – Saturno, sekmadienis – Saulės. Kitur nurodomi skirtingi brangakmeniai, nes daugelis jų yra įvairių spalvų ir atspalvių. Senovės kinų heksagramą sudaro penkios pagrindinės spalvos: žalia (mėlyna), raudona, balta, juoda, geltona. Jų simbolinė prasmė yra kitokia tik todėl, kad kinai turėjo kitus įvaizdžius, pavyzdžiui, baltai spalvai priskirtas ruduo, nes asocijavosi su baltų ryžių derliumi, gamtos liūdesiu, geltona spalva – su pietų saulės apšviesta žeme, o juoda – su šiaure, kur nėra saulės. Žalia ir mėlyna spalva dažniausiai buvo vienareikšmės.

***
Be išvardytų abstrakčių ženklų ir simbolių visose pasaulio tautose paplitę vaizdiniai simboliai. Tai legendiniai dievai ir pusdieviai, deivės ir stabai, ornitomorfinės ar pusiau antropomorfinės išvaizdos fantastinės bestiarijos, šventais laikomi ropliai, paukščiai ar žvėrys, garbinami medžiai, augalai ir žiedai bei valdžios, kulto, mokslo ir meno atributai bei kiti simboliai. Daug mitologinių simbolių senovėje buvo Egipte, Graikijoje, Romoje, pagonių, krikščionių ir kitų religijų kraštuose. Baltiškuosius pagoniškos pasaulėžiūros mitologinius personažus tyrinėjo daugelis Lietuvos ir užsienio mokslininkų (Vydūnas, Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Zenonas Ivinskis, Balys Sruoga, Marija Gimbutienė, Algirdas Julius Greimas, Norbertas Vėlius, Pranė Dundulienė, Jonas Lasickis, Liubartas Klimka, Jonas Trinkūnas, Adomas Honoris Kirkoras, Vladimiras Toporovas, Peter Schmidt ir kt.). Visiems, kas domisi šia tematika, būtų pravartu pavartyti gana gausią literatūrą ir peržiūrėti ikonografiją.

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.


 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
šešėlis simetrija atvaizdai spalva medis kompozicijos vientisumas geležis dinamika ritmas šviesa faktūra tekstilininke statika kontrastas stiklas tekstūra koloritas dėmė dekoras sidabras ornamentas tapatybė ažūras vaizdo stilizacija formos tektonika proporcijos tekstilė kartotė dydis varis niuansas audimas kraklė asimetrija bronza metalas dissimetrija rašmenys aliuminis optinės iliuzijos