Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
KĄ SIMBOLIZUOJA GEOMETRINĖS FORMOSKĄ SIMBOLIZUOJA SPALVOS


KĄ SIMBOLIZUOJA SKAIČIAI 

 

Skaičiai reiškia ne tik kiekybę, bet turi ir simbolinę prasmę. Jau Aristotelis kalbėjo apie skaičių kokybinę reikšmę. Platonas juos laikė harmonijos esme, o Pitagoras teigė, kad viskas sutvarkyta pagal skaičius. Graikai pirmuosius dešimt skaičių (rytiečiai – dvylika) tapatino su dvasios archetipais. Visi kiti tolesni skaičiai tėra jų kombinacijos. Skaičių sudvasinimu pasižymi hebrajų, gnostikų mitologija ir kabalistų magija. Šiuolaikinė simbolių teorija taip pat pripažįsta, kad skaičiai gali būti sureikšminti, pavyzdžiui: 1 + 1 + 1 = 3, kitu atveju – trejetas arba trejybė. Simbolių moksle 3 reiškia mąstymo ir dvasios sąveiką, 4 – žemišką tvarką, 7 – planetų ir moralės tvarką, 12 – visatos tvarką. Poriniai skaičiai laikomi neigiamais ir pasyviais, o neporiniai – teigiamais ir aktyviais. Skaičių seka labai dinamiška: viskas prasideda nuo vieneto ir plėtojasi iki begalybės. Trejeto ir ketverto sudėtis ir daugyba sudaro kitus reikšmingus skaičius (3 + 4 = 7; 3 x 4 = 12). Numerologijoje daugiausia atliekama jų sudėtis, daugyba, rečiau dalyba. Kai kurie skaičiai siejami su geometrinėmis figūromis (kvadratu, pentagonu ir kt.).

Nulis. Tai yra niekas (lot. nullus non ullus), į skaičių eilę įtrauktas palyginti vėlai, tik VII–VIII a. Europa jį perėmė iš arabų. Vertę jis įgyja šalia kitų skaičių. Nulis egzistencialistams simbolizuoja mirtį, gyvybės transformaciją į nebūtį. Tačiau taip pat, kaip ir apskritimas, simbolizuoja amžinybę.

Vienas. Esybės simbolis, visko pradžia. Dar laikomas vyriškumo (antikoje sietas su falu), dieviškumo, vienvaldiškumo įsikūnijimu, taip pat tapatinamas su saule, šviesa, tašku ir centru.

Du. Porinis, dualistinis skaičius (dvyniai), siejamas su vaisingumu, poravimusi, aidu, atspindžiu, šešėliu, kontrapozicija, dviveidiškumu, priešingybėmis: kairė ir dešinė, gėris ir blogis, gyvenimas ir mirtis, pastovumas ir kaita, saulė ir mėnulis, diena ir naktis. Vizualiai du išreiškiami pusiausvyra, simetrija, dviem taškais, dviem linijomis arba jų kampu. Zodiake – Dvyniai, Žuvys.

Trys. Dualizmo sukurto konflikto išvada – triada: iš dviejų – trečias. Taip pat vieno ir dviejų suma (1 + 2 = 3) geometriškai vaizduojama lygiakraščiu trikampiu arba puslankiu, kuris reiškia gimimą, zenitą ir išnykimą. Trys tapatinami su idėja ir krikščioniškąja Švč. Trejybe bei trimis teologinėmis dorybėmis (tikėjimas, viltis ir meilė), laiko sąvokomis (praeitis, dabartis, ateitis), šeima (tėvas, motina, vaikas). Šis skaičius populiarus Biblijoje ir pasakose. Čia trejeto derinys dažniausiai skaidosi į du vienodus ir į vieną skirtingą įvaizdį, pavyzdžiui, trys karaliai: du iš jų į Betliejų atnešė aukso ir smilkalų, trečias – miros; pasaka apie tris brolius: du protingi, trečias – kvailas.

Keturi. Daugiaprasmis skaičius: keturios pasaulio šalys, keturi metų laikai, keturios vėjo kryptys, keturi elementai (ugnis, vanduo, oras, žemė), keturi amžiaus tarpsniai (vaikystė, jaunystė, branda, senatvė), keturių tipų temperamentai (sangvinikas, cholerikas, flegmatikas, melancholikas), keturi evangelistai ir t.t. Šis skaičius vaizduojamas tetramorfiškai56: kvadratu, kubu ir kryžiumi. Jų galia – stabilumas. Remiantis šiomis figūromis kuriama dauguma formų ir kompozicijų.

Penki. Žmogaus (kūno sandaros) simbolis, nes keturias galūnes valdo galva, keturis pirštus – nykštys. Atitinka penkis pojūčius: klausą, regėjimą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Penki – kvadrato, kubo keturių pagrindinių taškų centras. Tai ir artimas skaičius aukso pjūviui (2 : 3 : 5). Šis skaičius siejamas su sėkme, laime, santuoka, šviesa, Kristaus stebuklais ir žaizdomis, jas simbolizuoja penkios raudonos rožės.

Šeši. Pusiausvyros, harmonijos, tobulumo, švelnumo ir meilės (lot. six, seks – seksas) simbolis. Grafiškai vaizduojamas kaip dviejų trikampių junginys (ugnies ir vandens), pavyzdžiui, Dovydo žvaigždė. Turi ryšį su kūrimu, išbandymu ir pastangomis (Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas), tačiau Apokalipsėje 666 pasirodo kaip pikto žvėries skaičius. Lietuvių ornamentikoje šešiakampiai segmentai vaizduoja saulę, žvaigždes.

Septyni. Laimės, lemties, harmonijos, harmoningos tvarkos, periodo, ciklo skaičius (septynios savaitės dienos). Žydams – šventas skaičius, krikščionims – septynios paslaptys, septyni sakramentai, septynios nuodėmės, septynios didžiosios dvasios dovanos, taip pat ir skausmo simbolis. Turi ypatingą reikšmę, nes sudarytas iš trejeto ir ketverto. Tai septynių gamos garsų, spektro spalvų ir planetų harmonija. Septyni grafiškai vaizduojami trikampiu, uždėtu ant kvadrato (dangus virš žemės), arba trikampiu, įrėmintu kvadrate, kopėčiomis su septyniais skersiniais.

Aštuoni. Regeneracijos (atsinaujinimo) ir begalybės simbolis. Dviejų sigmatinių (S) linijų derinys. Forma primena gyvatę, todėl atspindi dviejų antagonistinių jėgų pusiausvyrą bei dvasinę galią, atitinkančią fizinę. Dėl tos priežasties šis skaičius savo forma simbolizuoja amžinąją spiralę, ciklų pasikartojimą. Dėl regeneracinių ypatybių aštuoni viduramžiais buvo krikšto vandens emblema (krikštykla oktagono formos); grafiškai aštuoni vaizduojami kaip aštuonkampis arba kvadrato ir rombo (uždėtų vienas ant kito) derinys.

Devyni. Tai trigubas trilypumas (3 x 3 = 9). Trijų pasaulių (žemės, dangaus ir pragaro) atvaizdas, devintoji jūros banga. Ritualinis skaičius, nes tapatinamas su kūno, intelekto ir dvasios sinteze. Hebrajams tai buvo teisybės simbolis, krikščionims – šventas skaičius, gaunamas tris kartojant tris kartus (devyni angelų chorai). Dažnas ir lietuvių tautosakoje, liaudies medicinoje (devyni vilkai, devyni amatai, devyngalvis slibinas, trejos devynerios ir kt.).

Dešimt. Pagal dešimtainę sistemą – sugrįžimas prie vieneto, naujos skaičių eilės pradžia. Įdomu, kad pirmųjų keturių skaičių suma (1, 2, 3, 4) sudaro dešimt. Dekada simbolizuoja metafizinę ir materialinę visatą. Senovės Rytuose – išbaigtumo ir tobulumo simbolis (Dešimt Dievo įsakymų). Ir skaičiuoti pradedama nuo dešimt pirštų.

Vienuolika. Pirmasis „nebylus“ skaičius kitų „nebyliųjų“ nelyginių skaičių rikiuotėje (13, 15, 17, 19, 21, 23 ir t. t.). Retkarčiais nuodėmės ir atgailos skaičius. Pavojaus, konflikto, nelaimės ir kančios ženklas. Anot Karlo Maxo Schneiderio, tai yra pragaro skaičius, nes jis užgožia dešimt (tobulumo skaičių), primena ugnikalnio kraterį. Du kartus pasikartojantis vieneto simbolis tampa prieštara, pavyzdžiui, negali būti dviejų dievų, dviejų valdovų.

Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje.

Trylika. Laikomas nelaimingu skaičiumi, dar vadinamas velnio tuzinu. Tai nesuderinama vieneto ir trejeto simbolių priešybė, todėl apie jį susidariusi neigiama nuomonė. Senajame Testamente trylika kartais laikomas gerovės skaičiumi; indėnams – šventas skaičius.

Keturiolika. Mistinis suvienijimo, organizacijos, teisėtumo ir užgrūdinimo skaičius. Krikščioniškoje simbolikoje – gėrio ir gailestingumo, globos skaičius. Katalikų bažnyčioje 14 Kristaus Kryžiaus kelio stočių. Pusės Mėnulio ciklo (28 : 2 = 14) skaičius.

Penkiolika. Skaičius siejamas su piktąja dvasia (velniu) ir erotika. Taip pat valingo tobulumo siekimas; valdymas. Aritmetiškai jį sudaro magiška penkių pirmųjų skaičių suma (1 + 2 + 3 + 4 + 5 = 15).

Kitų skaičių sekoje yra daugiau mįslingų skaičių (pvz., 24 valandų para, 33 Jėzaus gyvenimo metai, 40 dienų ir naktų truko pasaulinis tvanas, 40 metų izraelitų klajojimas po dykumą. Minimos įvairios amžiaus, santuokos ir kitos sukaktys).

56  Formomis, sudarytomis iš keturių dalių.

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.


 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
stiklas optinės iliuzijos rašmenys formos tektonika šešėlis niuansas sidabras metalas spalva aliuminis kontrastas dekoras simetrija audimas kraklė medis tekstūra varis ažūras tekstilininke dinamika vaizdo stilizacija dissimetrija ritmas asimetrija statika dydis faktūra atvaizdai kompozicijos vientisumas tapatybė ornamentas geležis bronza kartotė koloritas šviesa proporcijos dėmė tekstilė