Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
ARCHETIPŲ, SIMBOLIŲ IR ŽENKLŲ SEMANTIKAKĄ SIMBOLIZUOJA SKAIČIAI


KĄ SIMBOLIZUOJA GEOMETRINĖS FORMOS


Taškas. Tai visa ko pradžia, kilmė, vienetas.

Linija. Vertikali linija – šviesos spindulys, ugnies, aktyvumo, energijos, kūrybos, intelektualumo, vyriškumo (falo) simbolis, herbuose žymima raudona spalva. Horizontali linija – nuo seno yra horizonto, žemės paviršiaus, vandens bei ramybės, melancholijos, pasyvumo ženklas, herbuose – mėlynos, žydros spalvos. Banguota linija sudaro ritmo, žaismingumo, laužyta – dramatiškumo, tragedijos, įstriža – dinamiškumo, nepastovumo įspūdį.

Trikampis. Trejeto atvaizdas, Švč. Trejybės emblema, triada: dangus–žemė–žmogus, dvasia–siela–kūnas; tėvas–motina–vaikas, gimimas–gyvenimas–mirtis. Su aukštyn nukreipta viršūne – ugnis, žemyn – vanduo. Abu sudėjus gaunama šešiakampė žvaigždė (vad. Dovydo), kuri vaizduoja žmogaus dvasią. Romėnams trikampis buvo Saulės simbolis, baltams – ugnis, vanduo, vyras ir moteris. Lygiakraštis – neutralus trikampis (ornamento seka), lygiašonis – evoliucinis trikampis, harmonijos ženklas.

Kvadratas (keturkampis). Tvarkos, darnos, pastovumo, statiškumo simbolis, sudarytas iš keturių linijų. Turi centrą ir keturias simetrines ašis. Žemės ženklas, simbolizuoja keturis metų laikus, keturis gyvenimo laikotarpius. Egipto hieroglifuose reiškė idėjos įgyvendinimą. Kinams ir indams kvadratas – moters simbolis. Kvadrato jungtys su apskritimu, trikampiu arba kryžiumi įgyja sąsajos, transformacijos arba ezoterinės globos reikšmę.

Rombas. Aktyvumo simbolis. Plačiai naudojamas lietuvių tautinėse juostose ir turi daug prasmių: žemė, saulė, diena, moteris, ugnis, vainikas, šulinys (su pratęstomis kraštinėmis).

Apskritimas (skritulys). Visatos, dangaus, saulės simbolis (kartais apsuptas spindulių). Taip pat reiškia ratą, ugnį, tobulybę, amžinybę ir ištikimybę (vestuvinis žiedas). Indijoje ir Tibete apskritimas laikomas vyro simboliu. Morfologijoje vaizduojamas apskritimo ir kvadrato derinys rodo dvasinį ryšį, kartais priešybių kabalą.

Ovalas (apvalainis). Simboliškai primena kiaušinius. Jis siejamas su gyvybės užuomazga, vaisingumu, tobulumu, sveikata ir grožiu; savo švelnia forma teikia saugumo jausmą. Ovalus pakabutis – moterų mėgstamas kaklo papuošalas.

Trapecija. Savo vaizdu primena primityvų kirvį arba gyvulio galvą. Simbolizuoja auką (aukurą), taip pat daugiau ar mažiau tobulas idėjas, nenormalią situaciją. Trapecijos siaurėjanti apačia – žemė, platėjantis viršus – erdvė.

Piramidė. Prieštaravimų, kitur – stabilumo simbolis, mirties ir jėgos koncentracija. Megalitinėse kultūrose ir Europos folklore yra moteriškas Žemės simbolis, tačiau dažniausiai simbolizuoja ugnį. Piramidės kvadratinis pagrindas vaizduoja Žemę.

Kubas. Ezoterinėmis ypatybėmis panašus į kvadratą, tik sudėtingesnis erdvinis kūnas. Stabilumo ir Žemės simbolis, atspindi tobulumą, svarbias idėjas, amžinybę ir pastovumą (pvz., karaliaus sostas, skulptūros pagrindas). Išlanksčius kubo sienas susidaro kryžius, astrologinis bažnyčios pamatų arba kupolo įvaizdis.

Kūgis. Sferinis apskritimo ir trikampio derinys, kartais laikomas dvasinio tobulėjimo ir materijos koncentracijos pirmavaizdžiu.

Spiralė (sraigtas). Daugiaprasmis simbolis. Visatos evoliucijos schema. Augimo, evoliucijos forma, susijusi su aukso pjūviu, gyvatės (išminties ir amžinybės) simbolis. Kuriamųjų ir griaunamųjų jėgų (atmosferinių reiškinių) emblema. Potencijos ir jėgos įvaizdis. Dažnas ornamento elementas. Spiralė taip pat siejama su šokiu, būdingu laukinėms tautoms. Dinamiška spiralė gali būti išreikšta tiek grafinėmis kreivėmis, tiek erdvinėmis (kūgio) formomis, taip pat S raidės pavidalo piktograma ir sraigtine figūra erdvėje. Rytų šventyklose spiralės arba sraigto pavidalo bokštai ir kolonos įkūnijo prisikėlimo ir amžinybės idėją. Plačiai taikomos dailės kūriniuose.

Penkiakampis (pentagonas). Harmonijos, pilnatvės, sveikatos simbolis ir apsaugos ženklas nuo blogio jėgų, būdinga daugelio augalų lapų ir žiedų forma.

Penkiakampė žvaigždė (pentograma). Žmogaus (su ištiestomis rankomis ir kojomis) simbolis. Penkių žemynų emblema, penkių stichijų (šviesos, oro, vėjo, vandens, ugnies) ir penkių Kristaus žaizdų simbolis. Į viršų nukreipta smailėjanti žvaigždės forma reiškia baltąją magiją, į apačią – juodąją. Tokia žvaigždė dar vadinama raganos pėda. Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose apversta žvaigždė vadinama laumės kryžiumi. Kaip valstybės simbolis pentograma (balta, raudona, žalia, mėlyna, geltona, ruda arba juoda) yra 47 šalių vėliavose bei herbuose.

Penkiakampė žvaigždė su ašine simetrija būdinga kai kurių augalų lapų ir žiedų formoms.

Šešiakampis (heksagonas). Grožio, laisvės, taikos ir palankumo ženklas.

Šešiakampė žvaigždė (heksagrama). Vyriškumo ir moteriškumo susiliejimo, dvasios ir intelekto simbolis (dviejų trikampių junginys, Dovydo žvaigždė). Lietuvių ornamentikoje – Saulės simbolis (segmentinė žvaigždė). Į šešiakampę panaši ir aštuonkampė žvaigždė (oktagrama – kvadrato ir rombo derinys). Oktagrama simbolizuoja atgimimą ir žinias.

Kryžius. Magiškas ir religinis ženklas. Būna įvairių formų, pagrindinės yra keturios (+TXY). Atsirado pirmykštėje bendruomenėje kaip ugnies simbolis. Būdingas daugeliui senųjų kultūrų. Nuo IV a. tapo krikščionių tikėjimo, kančių simboliu, o vėlesniais amžiais ir heraldikos, ordinų bei apdovanojimų ženklu, sankirtos motyvu, tarptautinio Raudonojo Kryžiaus emblema. Labai paplitęs lietuvių medžio raižiniuose ir audiniuose, jų ornamentuose. Ypač gražūs kryžiai iš kalto metalo su saulės, mėnulio, žvaigždžių ir žalčių motyvais.

Svastika (kampuotasis kryžius). Dinamiškas saulės rato, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio, sėkmės ženklas. Senovės Rytuose – derlingumo, saulės ir žaibo simbolis. Kai kur žymėjo metų laikus ir pasaulio šalis. Geležies amžiuje svastika buvo aukščiausios valdžios simbolis. Jos motyvų randama beveik visose senose kultūrose (katakombose ir kt.): etruskų, keltų, germanų, anglosaksų kraštuose, Centrinėje Azijoje ir ikikolumbinėje Amerikoje. Neaptikta tik semitų kraštuose. Svastikos motyvai būdingi lietuvių ir latvių ornamentikai. Baltai juos dar siejo su laime, šviesa ir gėriu. Svastika esti dviejų rūšių: su judesiu į dešinę ir į kairę. Pasitaiko su trimis ir šešiomis, su kampuotomis ir lenktomis alkūnėmis bei pusinės (pvz., tautinėje juostoje).

Monograma (vardaženklis). Ji aiškaus geometrinio vaizdo neturi, tačiau kaip dekoratyvinis elementas dažnai matoma herbuose, kartušuose, emblemose ir suvenyruose. Kartais monograma, sudaryta iš vienos ar kelių pirmųjų vardo ir pavardės raidžių, traktuojama kaip signatūra (paveikslo arba gobeleno kampe, vazos dugne ir pan.). Kai kada derinama su datą žyminčiais skaitmenimis. Kai kurios monogramos (bažnyčių, cechų, organizacijų ir kt.) yra įgijusios simbolinę ir informacinę prasmę, puošia antkapius, pastatus, liturginius reikmenis, asmeninius daiktus. Kartais monograma puošiama dekoratyviniais elementais, ornamentais.

 Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
audimas spalva formos tektonika šviesa atvaizdai dydis kontrastas metalas varis koloritas bronza kartotė dėmė optinės iliuzijos vaizdo stilizacija ornamentas medis ažūras geležis asimetrija simetrija dissimetrija sidabras rašmenys niuansas ritmas tekstūra tapatybė kompozicijos vientisumas dinamika šešėlis statika kraklė proporcijos stiklas dekoras tekstilė faktūra tekstilininke aliuminis