Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
RITMAS, ORNAMENTAS IR DEKORASFORMA IR JOS TEKTONIKA


RAŠMENYS IR ATVAIZDAI 


Kiekvienas raštas turi savo ypatumų, kurie eina iš pagrindinės formos savotiškai vartojant rašomąjį įrankį, laiko, skonio (mados) ir asmens nuovokas.
Stasys Brašiškis
 
Pati fotografija yra laisvo matymo forma, o talentingose rankose – patikima kūrybos priemonė.
Arūnas Uogintas


Rašmenys ir atvaizdai nuo seno populiarūs visuose taikomosios dailės žanruose. Dailės kūrinių kompozicijose dažniausiai naudojamas šriftas ir fotografija. Todėl dalį kompozicijos pagrindų sudaro šrifto ir fotografijos disciplinos. Greta pagrindinių žinių apie šrifto raidą, rašymo taisykles ir fotografijos „atradimą“, jos tektoniką, daug dėmesio skiriama ir užduočių atlikimui ant popieriaus, akmens, stiklo, keramikos, audinių arba odos. Svarbu lavinti estetinį skonį, kad, esant reikalui, būtų galima tinkamai panaudoti šriftą ir fotografijas ne tik dailės kūriniuose, projektuose, bet taip pat sugebėti gražiai parašyti ar sukomponuoti sveikinimą, kvietimą, skelbimą, afišą ir kt. Be to, kultūringas dailaus rašto pateikimas labai svarbus visuomenės estetiniam švietimui.

Šriftas (vok. Schrift) – tam tikro raidyno grafinė forma. Pagal atlikimo būdą šriftas būna rankraštinis, pieštinis, graviruotasis, renkamasis (spaustuvinis, kompiuterinis). Šriftų garnitūrai skirstomi pagal stilių, kontrastingumą (plonųjų ir storųjų elementų derinį), serifų (užkirtimų) formą. Šriftas būna įvairaus dydžio, sodrumo (šviesus, pusjuodis, juodas), pločio (siauras, normalus, platus), pasvirimo (status, pasviręs – kursyvas). Pagal paskirtį šriftai skiriami į tekstinius, antraštinius ir akcidentinius. Individualius meninius šriftus dailininkai kuria knygoms, plakatams, reklamai ir kitokiems poreikiams. Dailiai ranka parašytas arba pieštas šriftas, vadinamas kaligrafija, rodo autoriaus temperamentą ir profesionalumą. Dažnai net nesuvokiant, kas parašyta, gražus raštas arba jo kompozicija iš raidžių ar žodžių kelia estetinį pasigėrėjimą (pvz., kinų, japonų, arabų, hebrajų rašmenys).

Svarbiausias šrifto privalumas – jo aiškumas, funkcionalumas ir darnumas. Tokie yra klasikiniai šriftai (romėnų kapitalinis, uncialinis, įvairių stilių ir atmainų antikva), taip pat groteskas, futura, blokinis ir kt. Kai kada naudojami trafaretiniai, šešėliniai ir dekoratyvūs šriftai.

Didelę reikšmę šriftui turi tolygus raidžių išdėstymas, t. y. gerai subalansuoti raidžių plotai ir tarpai tarp jų. Pagal pavidalą raides galima suskirstyti į tris grupes:
1) su abiem uždarais kraštais: HIMNU
2) su vienu uždaru kraštu: ABDEFJKLPR
3) su abiem atvirais kraštais: ACGMOSTVYZ

Raidės AM–AM gali būti atviros ir uždaros.

Apytiksliai tarpai tarp raidžių būtų: tarp dviejų uždarų kraštų – platus tarpas (3 dalys); tarp uždaro ir atviro kraštų – vidutinis tarpas (2); tarp dviejų atvirų kraštų – mažas tarpas (1 dalis) arba jokio tarpo (0).

Raidžių tarpai priklauso ne tik nuo jų pavidalo, bet ir nuo šviesumo laipsnio. Kai kurios raidės yra tamsios (ABEKMRS), kitos šviesios (CDGFLOTUVZ). Raidės ACMOSV rašomos šiek tiek didesnės, nes kitaip jos šalia kitų raidžių atrodys mažesnės. Atstumai tarp eilučių kinta nuo 0,4 iki 1,0 raidės aukščio.

Tai elementariausios taisyklės (jų yra ir daugiau). Svarbiausia, kaip šriftą panaudoti tekstų komponuotėse, gerai parinkti šrifto stilių, jo dydį, vietą lape arba pritaikyti prie norimos erdvinės formos.

Tekstų įspūdį sustiprina arba keičia raidžių ir fono spalva. Šrifto pobūdžiu ir spalva galima išreikšti rimtį, paradiškumą, tragiškumą, šiurkštumą, švelnumą, žaismingumą, istorinį laikotarpį, tautinį savitumą, taip pat sąvokas: rytas, vakaras, lietus, rūkas, pavasaris, ruduo ir t. t. Šriftas ir jo kompozicijos visada siejasi su tos pačios epochos meninėmis tendencijomis. Savo estetine raiška ir ritmika šriftas labai artimas taikomajai dailei, turi daug įprastų grafinių ir specifinių atlikimo būdų.

Fotografija (gr. phos + grapho – rašau) ir jos principu sukurti atvaizdai nesvetimi taikomajai dailei, ypač jų padaugėjo nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio. Tam įtakos turėjo hiperrealizmo (superrealizmo) postmodernistinės dailės kryptys tapyboje, grafikoje ir skulptūroje, kai buvo tapoma pagal nuotraukas ir skaidres, naudojami fotokoliažai, atspaudai, kuriami natūralistiniai figūrų muliažai. Panašiai fotovaizdai buvo perkeliami į keramiką, tekstilę, metalo emalį. Pats būdas nėra naujas: fotokeraminių portretų matyti senuose antkapiniuose paminkluose. Dekoravimas dekalais, plačiai taikomas porceliano ir fajanso dirbiniams puošti, naudojamas nuo XIX a. vidurio. Kartais derinamas ir su kitais dekoravimo būdais (tapymu, purškimu, linijų apvedžiojimu ir kt.).

Kitas būdas – šilkografija, arba serigrafija, kai fotografiniai ir trafaretiniai atspaudai daromi per šilko tinklelį. Jie naudojami jau nuo XX a. pradžios. Lietuvoje taikant šabloną audiniai marginami nuo XX a. vidurio. Šilkografija kaip spaudos būdas Lietuvoje įsitvirtino nuo 1970 metų. Dabar šiuo būdu įvairiais piešiniais ir reklamomis puošiami drabužiai.

Dekalai ir šilkografija leidžia sukurti daug pasikartojančių motyvų, kompozicijų ir multiplikuoti spaudus bei puošti meninius dirbinius.

Fotokompozicijas taip pat gali papildyti fotomontažai, koliažai, fototipijos, rastro struktūros ir kt. Dideles galimybes atvaizdams kurti teikia skaitmeninis fotografavimas ir kompiuterinis atvaizdų atlikimas.

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
dydis atvaizdai vaizdo stilizacija aliuminis audimas faktūra dekoras tapatybė dissimetrija formos tektonika koloritas kontrastas šviesa ritmas dinamika dėmė tekstūra ornamentas bronza kraklė statika medis metalas spalva proporcijos kartotė asimetrija geležis ažūras niuansas tekstilė stiklas tekstilininke varis sidabras šešėlis rašmenys simetrija kompozicijos vientisumas optinės iliuzijos