Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
DYDIS, PROPORCIJOS IR ORIENTACIJA STATIKA IR DINAMIKA


SIMETRIJA, ASIMETRIJA IR DISSIMETRIJA


Simetrija labai dažna mus supančiame pasaulyje, galbūt todėl ji tokia svarbi žmogaus kūrybinėje veikloje. <...> Simetrija puiki, bet jos vienos grožiui, aišku, nepakanka, o absoliutus taisyklingumas gali net erzinti, <...> asimetrija reiškia simetrijos nebuvimą, o dissimetrija – simetrijos išderinimą.
Istvan Hargittai
Magdalena Hargittai


 
Simetrija (gr. symmetria – atitikimas) – darnumas, proporcingumas, panašumas). Tai yra paprasčiausia kompozicijos harmonizavimo priemonė. Ji išlaiko pusiausvyrą ir labiausiai vienija kompoziciją. Simetriją dažnai matome klasikiniuose meno ir architektūros kūriniuose. Tačiau simetriškų elementų pasikartojimas daro kompoziciją monotonišką, statišką ir sunkiai pritaikomą kai kuriems funkciniams poreikiams. „Simetrijos dėsniai dar valdo epochos skonį, nors nedaug ką bendro teturi su pačia epocha“, – teigia Fernand’as Leger24.

Simetrijos sąvoka labai plati. Jau pati gamta sutvarkyta pagal simetrijos dėsnius, ypač tuo pasižymi kristalografiniai dariniai. Visi gyvi ir sveiki organizmai taip pat yra simetriški. Beveik visa, kas auga ir vystosi vertikalia kryptimi, turi ašinę simetriją, o kas auga ir juda horizontaliai, – veidrodinę (veidrodinio atspindžio) simetriją. Simetrija taip pat būdinga moksliniams, socialiniams, estetiniams reiškiniams. Todėl ją nagrinėja ne tik matematikai, kristalografai, biologai, chemikai, fizikai, bet ir filosofai, meno teoretikai ir praktikai. Simetrija susidomėta labai seniai. Šį terminą pirmasis pavartojo Pitagoras. Simetrija bene labiausiai sieja mokslą ir architektūrą, dailę, taip pat muziką ir choreografiją. Apie simetriją yra daug įdomios literatūros, tačiau „kol kas nėra vieningos ir išsamios simetrijos teorijos“25.

Paprasčiausia ir dažniausia yra veidrodinė, arba atspindžio, simetrija. Ji būdinga zigomorfiniams gyvūnams, kai kurių augalų žiedams bei aktinomorfinės struktūros formoms. Veidrodine simetrija pasižymi daug klasikinių pastatų ir religinių paveikslų, taip pat buityje naudojamų daiktų ir įrankių. Simetriškumas pasireiškia sandara, menine filosofine koncepcija ir funkciniais ergonominiais principais. Veidrodinę simetriją į dvi vienodas dalis dalija simetrijos plokštuma. Tačiau įvairios formos gali turėti tokių plokštumų ir daugiau: keturkampė piramidė – keturias, rutulys – begalybę. Vietoj simetrijos plokštumos gali būti simetrijos ašis. Ašinei simetrijai (ji dar vadinama centrine simetrija) būdingi vienodu atstumu nuo ašies arba centro nutolę taškai. Tokių pavyzdžių apstu gamtoje (snaigė, augalo žiedas, kankorėžis, eglė), daiktų pasaulyje (žiesti indai, tekintos detalės, ratai) bei architektūroje (rotondos, kolonos, fontanai).

Judesio ir dinamiškumo įspūdį daro pasukamoji simetrija, kai „asimetriška“ figūra, pasukta apie simetrijos ašį 180° arba 360°, vėl tampa savimi. Tokių figūrų pavyzdžiai yra kinų simbolinis in–jang (tamsos ir šviesos) ženklas, trisparnis propeleris, ketursparnis suktukas, svastikos ženklas, netaisyklingas augalo žiedas ir kitos geometrinės figū¬ros. Geometrinės figūros skirstomos pagal simetrijos ašies numerius: lygiakraštis trikampis – trečios eilės, kvadratas – ketvirtos, penkiakampis – penktos, apskritimas – begalinis. Gamtos formose, pavyzdžiui, kristaluose, pastebimas veidrodinės ir ašinės simetrijos derinys.

Šalia lengvai suvokiamos simetrijos egzistuoja ir begalinė simetrija: transliacinė, spiralinė ir sraigtinė. Tai ornamentinė simetrija, kuriai būdinga vienodų elementų (perkėlimo periodų) slinktis viena kryptimi, pavyzdžiui, augalo šakelė su lapelių eile, graikų meandra, susukta kolona, sraigtiniai laiptai, geometriniai ornamentai. Transliacijos principu galima sukurti ribų neturinčias kompozicijas. Tai tinklinių ornamentų pano, parketai, skiautiniai, primenantys kaleidoskopinius atspindžius. Šiuo metodu naudojosi olandų dailininkas Mauritsas Cornelis Escheris, sukūręs kaleidoskopines kompozicijas, Viktoras Vasarely ir kiti optinio meno kūrėjai.

Visos minėtos simetrijos turi savo plokštumą arba posūkio ašį. Tačiau gali būti ir jų kombinacijos. Tokia sudėtinga simetrija pasižymi kai kurie poliedrai (kvadratinė ir penkiakampė prizmė), trikampė ir kvadratinė bipiramidė, bikonusas, cilindras, elipsoidas. Vienas iš gražiausių spindulinės simetrijos pavyzdžių yra snaigė. Sudėtinga simetrija būdinga kai kuriems kilimams. Įvairios simetrijos kompozicijai teikia aiškumo, dekoratyvumo ir muzikalumo, paryškina pusiausvyrą, ramybę, duoda paprastas konstrukcines galimybes. Tačiau šiandieninėje architektūroje ir dailėje nuo secesijos ir Bauhauzo laikų pirmauja asimetrija, išskyrus antitezines (heraldines, ornamentines) kompozicijas.

Asimetrija (gr. asymmetria – simetrijos nebuvimas, nedarna) savo menine kokybe yra priešinga simetrijai, labiau intriguojanti. Simetrija pavaldi racionaliems tvarkos dėsniams, o asimetrija pasiekiama kitais būdais, dažniausiai išlaikyta pusiausvyra. Tai pasireiškia elementų skaičiumi, jų dydžiu, forma, dėmėmis, spalvomis, faktūra, kontrastais, ritmu ir laisvomis kompozicinėmis ašimis, kurios tuos elementus mobilizuoja į kompozicinę harmoningą dinamišką visumą. Tuo remiantis yra kuriami architektūriniai, skulptūriniai ansambliai, grupės, servizai. Asimetrija lengviau pritaikoma funkcijai ir aplinkai. Ji sudaro organinės architektūros pagrindą. Jos principus pagrindė amerikiečių architektas Louisas Henry Sullivanas. To pavyzdys – žymaus amerikiečių architekto Franko Lloydo Wrighto „Namas virš krioklio“ Pensilvanijoje (1936), prancūzų architekto Le Corbusier koplyčia Ronšane (1955) ir kt. Architektas A.Mačiulis gražiausiu Lietuvos gotikinės architektūros statiniu laiko Perkūno namus Kaune ir vardija daugelį naujausių asimetriškų pastatų26. Asimetriškumas būdingas japonų aplinkai, jų estetiniam išprusimui. „Asimetrija japonų dailėje yra gražios formos kriterijus“, – rašo Kisho Noriaki Kurokawa27. Kartais asimetrija naudojama prieštaringam efektui parodyti, pavyzdžiui, kai ekstravagantiškos aprangos dešinė ir kairė pusė derinama ryškiais formų ir spalvų kontrastais arba kai sąmoningai iškraipoma vazos forma. Asimetriškoji kompozicija gali būti sudaryta iš simetriškų dalių, tačiau ryšys tarp jų neadekvatus simetrijai, pavyzdžiui, simetriški medžio lapai, sudarantys medžio struktūrą. Tai rodo, kad ir unifikuotomis pramoniniu būdu pagamintomis detalėmis galima sukurti asimetriškas kompozicijas.

Asimetrija yra individualesnė kūryba, reikalaujanti meninio pusiausvyros jausmo, sugebėjimo ir gero skonio.

Dissimetrija – tai nedidelis nukrypimas nuo simetrijos, „asimetrija simetrijos viduje“28. Dissimetrijos terminą pirmasis pavartojo prancūzų chemikas ir mikrobiologas Lui Pasteuras, pastebėjęs kai kurių mikroelementų simetrijos neatitikimus. Gamtoje tokių pavyzdžių labai daug, nes absoliučios simetrijos beveik nebūna, net, anot ornitologo Wolfgango Markacho, ir dviejų vienodų kiaušinių nebūna. Žmogus tik iš pažiūros yra simetriškas. Ne vien širdis ir kiti žmogaus vidaus organai išdėstyti asimetriškai, bet ir išorėje dažnai skiriasi dešinė nuo kairės. Tai nesunku patikrinti: jeigu frontalią veido nuotrauką veidrodžiu padalysime lygiai per pusę, tai turėsime du skirtingus veidus. Beje, jie, būdami labai simetriški, neturės individualumo, kaip ir kriminalistikoje naudojami atpažinimo robotai.

Dissimetrija suteikia portretui individualumo, suminkština griežtus simetrijos kanonus ir teikia lengvo žaismingumo. Tai pasakytina apie visas dissimetriškas kompozicijas.
 

24  Ležė F. Abstraktus menas - tik priedas...// Literatūra ir menas, 1973, rugpjūčio 11.
25  Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. Vilnius, 1995, p.68.
26  Mačiulis A. Architektūra. Vilnius, 1997, p.131.
27  Kurokawa k.n. Dissymetrical architecture // Jupan Architecture. 1980, N 55(80), p. 19-29.
28  Gilde W. Gespiegelte Welt. Leipzig, 1979, S. 92. 

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
ritmas atvaizdai varis šešėlis medis kartotė šviesa dėmė kraklė tekstūra stiklas kompozicijos vientisumas aliuminis tapatybė ažūras dydis statika bronza vaizdo stilizacija niuansas dinamika asimetrija simetrija ornamentas rašmenys optinės iliuzijos proporcijos formos tektonika koloritas spalva faktūra tekstilininke metalas geležis sidabras dekoras audimas kontrastas tekstilė dissimetrija