Ankstesnis skyrius: Nuo taško iki sintezės Kitas skyrius:
TAŠKAS IR LINIJAFAKTŪRA, TEKSTŪRA, KRAKLĖ IR AŽŪRAS


DĖMĖ, ŠVIESA IR ŠEŠĖLIS


Šviesa atlieka svarbų vaidmenį gvildenant daugelį kosmologijos, fizikos ir filosofijos koncepcijų. <...> Šviesa fiziškai ir chemiškai gali veikti meno kūrinius.

Thomas B. Brill


Dėmė – dvimatė meninės išraiškos priemonė plokštumoje (erdvėje gali būti trimatė), plačiausiai naudojama tapyboje, grafikoje ir architektūroje. Ji veiksminga plakato mene, reklamoje ir dekoratyvinėje dailėje. Dėmė gerai pastebima iš didesnio nuotolio. Ji visuomet pabrėžia siluetą, spalvų, šviesumo kontrastus. Dėmių pasikartojimas sukelia ritmo pajautimą. Jos turi svorį ir lemia kompozicijos pusiausvyrą.

Dėmė gali sudaryti pozityvų arba negatyvų daikto siluetą. Ji gali būti griežta ir laisva, turėti kietus arba minkštus (aptirpusius) kontūrus, o pagal tono sodrumą gali būti silpna ir stipri, taip pat lygi ir tapybiška, vienspalvė ir daugiaspalvė (marga), vientisa ir išblaškyta. Dėmės kokybei įtakos turi fonas. Visos šios ypatybės padeda sukurti įdomias, efektingas kompozicijas, be to, kūrybinės galimybės labai išsiplečia, dėmes jungiant su taškais ir linijomis.

Dėmė arba jų kombinacijos turi stiprų emocinį poveikį, kuris gali būti tiek teigiamas, tiek neigiamas: optimistinis, džiuginantis arba pesimistinis, tragiškas bei erzinantis.

Šviesa ir šešėlis (šviesokaita) taip pat sudaro aktyvias dėmes, kurios priklauso nuo apšvietimo židinio stiprumo, nuotolio ir padėties. Natūrali dienos šviesa šešėlius nuolat keičia, o dirbtinis apšvietimas išlaiko jų pastovumą. Šešėliai skirstomi į savuosius ir krintančiuosius. Pastarieji stipresni už savuosius, kuriuos suminkština refleksai ir blikai. Savieji daiktų šešėliai labiau pabrėžia daikto formą, o krintantieji – perspektyvą, ypač išryškina trimatę erdvę. Šešėlių vaizdavimas paveikslo plokštumoje ardo jos vientisumą. Šviesos ir šešėlio efektas labai svarbus skulptūroje, architektūroje ir tapyboje. Į šviesos ir šešėlio kaitą būtina atsižvelgti reljefo kompozicijoje, priklausomai nuo apšvietimo ir vietos, kur jis bus pritaikytas. Reljefo aukštis ir pobūdis vienaip traktuojamas lauke, kitaip patalpoje. Lauko sąlygomis reljefas priklauso ir nuo geografinių, klimatinių sąlygų. Egiptietiškas kontūrinis reljefas vargu ar tiktų šiaurėje, kur saulės šviesa sklinda nuožulniai. Taip pat ir išsklaidyta šviesa neduoda šešėlių, dėl to forma praranda reljefiškumą. Reljefo pobūdį lemia ir medžiagos spalva, ir paties reljefo padažymas. Tamsesnės medžiagos fonui reikia aukštesnio ir griežtesnių formų reljefo (horeljefo arba kontrreljefo). Šviesa tampa viena iš svarbiausių problemų projektuojant pastatų vidų ir išorę. Tiesiogiai su šviesos instaliacija susiduria dizaineriai projektuodami įvairių tipų šviestuvus, racionalų ir emocionalų aplinkos apšvietimą. Šviesos ryškumas turi didelę įtaką žmogaus psichofiziologinei veiklai, nuotaikai. Dėl to dažnai taikoma atspindėta šviesa.

Spalvota šviesa kompozicijoje gali būti savarankiška meninė priemonė. Jos efektai taikomi šviesos, garso ir vaizdo projektuose, scenografijoje, reklamoje, iliuminacijoje ir fejerverkuose, taip pat kinetinėje dailėje. Šviesa išryškina persišviečiančių medžiagų (stiklo, krištolo, gintaro, porceliano, šilko) grožį. Šviesos atspindžiai ant blizgių paviršių irizacijos būdu „pakoreguoja“ objekto formą. Daugiau šviesos reikia matiniams paviršiams, nes jie ją labiau sugeria.

Juozas Adomonis. NUO TAŠKO IKI SINTEZĖS. Taikomosios dailės kompozicijos pagrindai.
Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas.
© Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2008. © Juozas Adomonis, 2008.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
šešėlis stiklas proporcijos ažūras spalva atvaizdai koloritas dinamika tekstilė sidabras ornamentas bronza dekoras kompozicijos vientisumas kraklė kontrastas formos tektonika vaizdo stilizacija kartotė audimas medis dissimetrija faktūra šviesa optinės iliuzijos dėmė niuansas tekstūra ritmas rašmenys dydis asimetrija statika metalas tapatybė simetrija geležis tekstilininke varis aliuminis