Ankstesnis skyrius: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 2-asis leidimas. Kitas skyrius:
SIURREALIZMAS POPMENAS


 ABSTRAKCIONIZMAS

Viena sudėtingiausių, daugiausia ginčų kėlusi ir tebekelianti šiuolaikinio meno kryptis yra abstrakcionizmas. Reikia pasakyti, kad tarp žiūrovų abstrakcionizmas ne- buvo populiarus. Ši kryptis liko nuošalyje nuo savo laiko aštrių visuomeninių problemų. Abstrakti tapyba neatspindi realiai egzistuojančių žmonių, daiktų, peizažų, nors ji kuriama įprastomis tapybos priemonėmis - taškais, linijomis, plokštumomis, spalvomis. Jas jungdami, dailininkai kartais siekė dekoratyvumo efekto. Tačiau abstrakcionistai savo kūrybos nelaiko kilimų eskizais. Dažniausiai taškų, linijų, spalvų deriniams teikiama išskirtinė reikšmė. Neretai jais išreiškiamas dailininko požiūris į pasaulį, jo filosofinė pozicija. Tačiau tai - filosofinė maišatis. Abstrakcionistai naudojo vieną reiškinį, pastebėtą jau Renesanso epochoje, - skirtingai nubrėžtos linijos ir sąskambiai gali sukelti žiūrovui tam tikras nuotaikas. Apie tokį poveikį galime spręsti iš to, kad vienas spalvas laikome šiltomis, o kitas - šaltomis; vienas vadiname džiaugsmingomis, kitas - niūromis; vienas - švelniomis, kitas - šiurkščiomis ir t. t. 

Abstrakčiojo meno srovių yra daug, jos vadinamos įvairiais pavadinimais. Bendras abstrakcionizmo pavadinimas miglotas, sąlygiškas ir neatspindi tikrosios jo esmės. To- dėl palyginti dažnai vartojamas ir kitas terminas - bedaiktis menas.

Atsisakęs vaizduoti realiai matomas formas, abstrakcionizmas atsirado ne tuščioje vietoje. Jo pirmtakai - kubizmas (ypač Robero Delonė kūryba), taip pat futurizmas ir dadaizmas. Šios visos kryptys tolo nuo gamtos, bet vis dėlto su ja, nors ir silpnai, buvo susijusios. Abstrakcionizmas šį ryšį visiškai nutraukė. 

Abstrakcionizmas beveik tuo pačiu metu paveikė Miuncheno, Amsterdamo ir Maskvos dailininkus. Tai buvo 1910 m. Ketvirtajame dešimtmetyje ši kryptis plačiai paplito Paryžiuje ir Niujorke, kur, gelbėdamiesi nuo fašizmo, emigravo daug Europos dailininkų. 

Abstrakcionizmo tėvu laikomas rusų dailininkas Vasilijus Kandinskis (1866-1944). 1910 m. jis nutapė pirmuosius paveikslus akvarele, kuriuos sudaro jokių konkrečių daiktų nevaizduojančios spalvų dėmės. Tuo metu Kandinskis buvo Miuncheno "Mėlynojo raitelio“ grupuotės, apie kurią kalbėjome anksčiau, dalyvis. Kandinskis pirmasis savo veikaluose išdėstė ir abstrakcionizmo teoriją. 

Kai kurios abstrakcionizmo kryptys atsirado ir Rusijoje. Įvairias geometrines formas tapė Kazimiras Malevičius (1878-1935). Šis dailininkas judėjimą vaizdavo plokštumoje išmėtydamas stačiakampius ir kvadratus. Žinomi Malevičiaus kūrybos pavyzdžiai - "Juodas kvadratas baltame fone“ ir "Baltas kvadratas baltame fone“. 

Vienu iš abstrakcionizmo kūrėjų laikomas ir olandas Pitas Mondrianas (Piet Mondrian, 1872-1944). Jis paveikslo plokštumą vertikaliomis ir horizontaliomis linijomis dalijo į kvadratus ir stačiakampius, kai kuriuos iš jų nudažydamas balta, kitus - raudona, mėlyna ir geltona spalva. Susidarydavo dekoratyvus spalvingas paviršius - lyg iš aukštai pamatyti kanalais suskirstyti Olandijos gėlių laukai, nors iš pradžių pats Mondrianas norėjo spręsti visai kitas problemas. 

Toliau abstrakcionizmas vystėsi  trimis pagrindinėmis kryptimis.
Pirmoji, kurią pradėjo Malevičius ir Mondrianas, akcentuoja tikslių geometrinių formų naudojimą ir kompozicijos pusiausvyrą. Šiai krypčiai atstovauja ir 1960 m. atsiradęs vadinamasis optinis menas, kuris naudoja geometrinių formų ir spalvos kontrastų poveikį žmogaus akims, sukuria įvairias optines iliuzijas (iš čia ir jo pavadinimas). Žymiausias optinio meno atstovas - Prancūzijoje gyvenęs vengras Viktoras Vazarelis (g. 1908-1988).
Antroji pagrindinė abstrakcionizmo kryptis prasideda nuo Vasilijaus Kandinskio ir jo "Mėlynojo raitelio“ laikų bendražygio Pauliaus Klė (Paul Klee). Jo paveiksluose norint galima įžvelgti realybės užuominą, tačiau sunku atspėti, ką turėjo galvoje pats dailininkas.
Trečioji pagrindinė abstrakcionizmo kryptis - pati žymiausia ir labiausiai rėžianti akį. Šios krypties dailininkai visiškai atsisakė sąmoningos paveikslo kompozicijos ir bet kokio filosofinio savo veiksmų pagrindimo. Jų kūrybą sudaro neapibrėžtų formų spalvinės dėmės, nerūpestingi potėpiai, tankūs grublėti dažų sluoksniai. Pavyzdžiui, prancūzo Pjero Sulažo (Pierre Soulages, g. 1919) paveikslai - tai be jokios tvarkos susikertantys, tarsi plačiu peiliu tepti juodi arba mėlyni potėpiai. Nervingi juodi brūkšniai ir keverzonės dengia vokiečių kilmės dailininko Hanso Hartungo (Hans Hartung, 1904-1989) paveikslų paviršių. Parinktos spalvos čia turi perteikti dailininko nuotaiką, ir kartais tai iš dalies pavyksta. Tačiau kai kurie šio tipo abstrakcionistai paveikslo gimimą paverčia atsitiktinumų grandine. Svarbiausia jiems perteikti jausmus, o kaip tas "jausmų sprogimas“ atrodys pavaizduotas paveiksle, jų visai nejaudina. Norėdami padengti drobę dažais ir įvairiomis kitomis medžiagomis - smėliu, stiklo duženomis, jie naudoja visus įmanomus būdus. Pats nesuvaldomiausias buvo amerikietis Džeksonas Polokas (Jackson Pollock, 1912-1956). Jo kūryboje daug reklamos triukų, bandymų bet kokia kaina išsikovoti šlovę. Abstrakčiojo meno šlovė jau praeityje. Šis menas klestėjo XX a. viduryje. Vėliau buvo sunku sugalvoti ką nors nauja. Be to, abstrakčiojo meno dauguma žiūrovų niekad nesuprato. Todėl jį pakeitė suprantamesnės kryptys.

Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001.
Versta iš Tiiu Viirand. KUNSTTIRAAMAT NOORTELE. © Kirjastus „Kunst“, Tallin, 1982.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

 
Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
stiklas dekoras dydis tekstilė šviesa dėmė kartotė ornamentas tekstilininke varis aliuminis atvaizdai geležis rašmenys faktūra koloritas optinės iliuzijos simetrija kontrastas bronza formos tektonika audimas ažūras tekstūra kompozicijos vientisumas spalva statika šešėlis ritmas dinamika dissimetrija metalas sidabras proporcijos tapatybė medis asimetrija niuansas vaizdo stilizacija kraklė