Ankstesnis skyrius: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 2-asis leidimas. Kitas skyrius:
FOVIZMAS KUBIZMAS


EKSPRESIONIZMAS

Menas, kurio tikslas pabrėžtinai vaizduoti dvasinę dailininko būseną, jo jausmus ir nuotaikas, vadinamas ekspresionizmu (žodis expression reiškia išraišką). Pirmą kartą šis krypties pavadinimas pavartotas Vokietijoje. Stipraus išraiškingumo siekė dar Van Gogas, vėliau fovistai ir kai kurie kiti to meto dailininkai, bet ekspresionizmo terminas vartojamas pirmiausia kalbant apie vokiečių meną, kuriame jis ryškiausiai realizuotas. 

Vokiečių ekspresionizmas kai kam gali pasirodyti slegiantis. Jis atsirado XX a. pradžioje, t. y. tuomet, kai Prancūzijoje prasidėjo fovizmas. Priešingai fovistams, vokiečių ekspresionistai nesiekė grožio. Vokiečių menui ir kitose epochose buvo būdingas dėmesys turiniui, epiškai ramybei. Išoriniam kūrinio grožiui paprastai jie skirdavo mažiau dėmesio. Paveikslas ekspresionistams buvo tik priemonė, kuria jie tikėjosi išspręsti savo epochos prieštaravimus. Ekspresionistai norėjo apstulbinti žiūrovą, sužadinti jausmus, jį pamokyti. Tačiau ir patys atsidūrė užburtame rate: nors jų netenkino egzistuojanti tvarka, išeities rasti nesugebėjo. Todėl meno kūriniuose vyrauja slogi nusivylimo nuotaika, kartėlis, nepasitenkinimas viskuo, kas yra, nesugebėjimas matyti pasaulyje ką nors be pykčio ir išsigimimo. Jausmų protrūkiams išreikšti ekspresionistai naudojo arba rėkiančias ryškias spalvas, arba, atvirkščiai, niūrius, drumzlinus tonus, neramius ir nerūpestingus potėpius, griežtas ir supaprastintas formas, sąmoningai jas iškraipė. Vokiečių ekspresionistai amžiaus pradžioje sukūrė grupuotes "Der blaue Reiter“ ("Mėlynasis raitelis“) ir "Die Brücke“ ("Tiltas“), susibūrė prie žurnalo "Der Sturm“ ("Audra“). Prie jų jungėsi ir dailininkai, nepriklausę ekspresionizmui, taip pat užsieniečiai. 

Iš žinomiausių vokiečių dailininkų, priklausiusių šioms grupuotėms, minėtini Ernstas Liudvigas Kirchneris (Ernst Ludvig Kirchner, 1880- 1938), Emilis Noldė (Emil Nolde, 1867-1956) ir austrų kilmės dailininkas Oskaras Kokoška (Oskar Kokoschka, 1886-1980). 

Po Pirmojo pasaulinio karo ekspresionistų mene ypač sustiprėjo visuomenės kritika. Otas Diksas (Otto Dix, 1891-1969) vaizdavo karo siaubo išgąsdintus, vienišus, sužeistus žmones, taip pat skurdžius, luošius, didelio miesto landynes ir kita. Kartais susidaro įspūdis, kad ekspresionistai tiesiog nekenčia žmonių: jų personažai - invalidai, smukusieji, išsigimėliai. 

Šios krypties dailininkai daug dirbo grafikos srityje. Artimas ekspresionizmui išraiškos priemones naudojo žymi revoliucinės grafikos meistrė Ketė Kolvic (Käthe Kollwitz, 1867-1945). 

1933 m. atėję į valdžią nacistai skubiai uždraudė ekspresionizmo kryptį. Pats Hitleris visą modernizmą pavadino "išsigimėlišku menu“, kurį reikia sunaikinti.

Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001.
Versta iš Tiiu Viirand. KUNSTTIRAAMAT NOORTELE. © Kirjastus „Kunst“, Tallin, 1982.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
rašmenys audimas tapatybė šviesa dekoras kartotė metalas asimetrija geležis koloritas vaizdo stilizacija dydis dinamika bronza formos tektonika kraklė stiklas ažūras dissimetrija atvaizdai optinės iliuzijos kontrastas ritmas tekstilė šešėlis niuansas tekstūra varis spalva ornamentas proporcijos kompozicijos vientisumas medis faktūra simetrija tekstilininke sidabras aliuminis dėmė statika