Ankstesnis skyrius: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 2-asis leidimas. Kitas skyrius:
MODERNIZMASEKSPRESIONIZMAS


 FOVIZMAS

XX šimtmečio pirmąja modernistinio meno kryptimi laikomas fovizmas. 1901 m. Paryžiuje buvo surengta pirmoji pomirtinė Van Gogo paroda. Nesuvaldomai ryškios Van Gogo spalvos buvo paskata atsirasti naujai prancūzų meno krypčiai. Grupė jaunų dailininkų, tarp kurių buvo ir Anri Matisas, pradėjo naudoti grynas, skambias spalvas, stiprius ir plačius potėpius, gūsiais paliktas drobėje spalvų dėmes, drąsiai iškreipti formas. Toks tapybos būdas ir spalvų traktuotė publikai buvo tokie svetimi ir neįprasti, kad šios grupuotės dailininkus imta vadinti "fovistais“ (prancūziškai fauve - grobuonis). Iš čia ir krypties pavadinimas - fovizmas. Ir vėliau fovistai nekėlė sau uždavinio tiksliai vaizduoti gamtą. Jie siekė nutapyti tai, ko realybėje negalima matyti. Pavyzdžiui, pavaizduoti tuos jausmus ir nuotaikas, kurie atsiranda dailininkui stebint gamtą. Pagrindine išraiškos priemone laikė spalvą.

Nors fovizmas iš pradžių buvo sutiktas šaltai, dabar, praėjus dešimtmečiams, mes išmokome matyti tas teigiamas ypatybes, kurias siekė perteikti šios krypties dailininkai. Tai savito grožio ir harmonijos ieškojimas, siekimas suteikti žiūrovui džiaugsmo, estetinio pasitenkinimo. 

Tikrą spalvų šventę matome Andrė Dereno (Andre Derain 1880-1954) ir Moriso de Vlaminko (Maurice de Vlaminck, 1876-1958) kūryboje. Jie nesiekė tiksliai vaizduoti detales ar atkurti spalvų gamą. Švelniai žali stalai ir ryškiai raudoni medžių vainikai, geltonas upės vanduo, ryškiai žalias grindinys - įprasti dalykai jų paveikslams. Raulis Diufi (Raoul Dufy, 1877-1953) tapė lengvais ir neramiais potėpiais. Jo paveiksluose nepakartojamai elegantiškai vaizduojamos koncertų salės ir kerinčiai žydri Viduržemio jūros vaizdai. Albero Markė (Albert Marquet, 1875-1947) paveikslus lengva pažinti iš saikingos spalvinės gamos ir daiktų apibrėžtumo. Markė mėgo laivus ir matinį vandens paviršiaus blykčiojimą. Jis dažnai tapė rūškanų debesų gaubiamus uostus arba tirštame žiemos rūke skendinčias Paryžiaus pakrantes. 

Kurį laiką kartu su fovistais pasirodydavo Žoržas Ruo (Georges Rouault, 1871-1958). Daugelyje paveikslų jis vaizdavo neturtą, skurdą, kitus didelio miesto trūkumus. Jis nuoširdžiai tikėjo, kad taip gali padėti atsikratyti blogio. Ruo stilius labai savitas. Sodrios jo paveikslų spalvos blykčioja tarsi spalvoti viduramžių katedrų langų stiklai. Spalvų plokštumos tarsi vitražai suskirstytos stambiais juodais kontūrais. Tokį stilių suformavo tai, kad dailininkas jaunystėje restauravo viduramžių bažnyčių vitražus.

Fovistams vadovavo Anri Matisas (Henri Matisse, 1869-1954), vėliau žymus valstybės veikėjas ir kovotojas už taiką. Nors jaunystės metais jis mėgo paerzinti publiką netikėtais išsišokimais, ilgame kūrybiniame kelyje pasuko kita kryptimi. Pats Matisas sakė: "Aš noriu, kad išvargęs, iškamuotas, išsekęs žiūrovas galėtų prie mano paveikslų pajusti atokvėpį“. Iš pirmo žvilgsnio jo paveikslai primena eskizus, nuklotus stambiom, ryškių spalvų plokštumom. Bet atidžiau įsižiūrėjus atsiveria sumaniai apgalvota kompozicija, prancūziškas grakštumas, paveikslai skleidžia žmogišką šilumą. Matiso paveiksluose matome ramias akimirkas: skaitančias, muzikuojančias arba trumpam susimąsčiusias moteris. Dailininkas taip pat tapo natiurmortus ir peizažus. Dažnai kartojami tie patys motyvai: žalios grotuotos langinės meta šešėlį ant kambario grindų, raštuoti metaliniai balkonų aptvarai, už lango viliojamai mėlynuojantis jūros lopinėlis, žali parko medžiai, Pietų saulės spinduliuose virpantys peizažai, dryžuota medžiaga apsiūta kėdė, auksinės žuvytės permatomame akvariume, vešlūs kambariniai augalai, iššaukiamai stambių raštų kilimai ir medžiagos, plytų spalvos apnuoginti muzikantai arba šokančiųjų ratelis tamsiame mėlynai žaliame fone. 

Matisas buvo įvairiapusis dailininkas. Jis reiškėsi ir kitose meno šakose. Pavyzdžiui, dirbo kaip interjeristas, iliustravo knygas, bandė jėgas skulptūroje. 

Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001.
Versta iš Tiiu Viirand. KUNSTTIRAAMAT NOORTELE. © Kirjastus „Kunst“, Tallin, 1982.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
kontrastas šviesa stiklas ornamentas dinamika aliuminis geležis tekstilininke tekstilė dissimetrija sidabras šešėlis ažūras atvaizdai bronza dekoras proporcijos vaizdo stilizacija statika kartotė niuansas simetrija medis kraklė dėmė optinės iliuzijos dydis kompozicijos vientisumas rašmenys faktūra formos tektonika tapatybė asimetrija varis ritmas metalas spalva koloritas tekstūra audimas