Ankstesnis skyrius: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 2-asis leidimas. Kitas skyrius:
POSTIMPRESIONIZMAS SIMBOLIZMAS


MODERNO STILIUS

XIX a. pabaigoje įvairiose Europos vietose kilo poreikis išsivaduoti iš stilių maišaties, kuri pusę amžiaus vyravo architektūroje ir taikomojoje dailėje. Kaip atsvarą eklektikai bandoma sukurti naują savitą stilių. Šie bandymai sėkmingesni architektūros, taikomosios dailės, knygų iliustravimo ir plakatinio meno srityse, mažiau sėkmingi - tapyboje ir skulptūroje. Pirmieji žingsniai kuriant naują stilių žengiami Anglijoje. Europoje naujasis stilius įsitvirtino 1880 metais. Kai kur jis išsilaikė dar ir po Pirmojo pasaulinio karo. Įvairiose šalyse šis stilius vadinamas skirtingai.
 
Moderno stiliui būdingas išorinis dekoratyvumas. Papuošimams naudojami augaliniai motyvai, tačiau taip stilizuoti, kad tiesiog sunku pažinti realų augalą. Pagrindinis vaidmuo tenka gražioms plaukiančioms linijoms, po vieną ar ištisomis puokštėmis dengiančiomis paviršių. Išlinkę stiebai, palinkę vainiklapiai, išsikeroję vandens augalai, irisai ir įvairiausios egzotiškos tropikų gėlės vaizduojamos tarsi vystančios. Neretai tarp augalinių motyvų įsiterpia gracingos moterų figūros, sparnuotos fėjos ir kitos būtybės. 

Architektūroje moderno stilius stengėsi atitikti praktinius poreikius, nors neretai tam trukdė modernui būdingų papuošimų gausa. Jeigu klasicizmo laikotarpiu architektai, projektuodami pastatą, didžiausią dėmesį skirdavo jo išorei ir tik po to planuodavo vidines patalpas, tai modernui būdingi priešingi principai - pastatai tarsi lipdomi iš įvairių dydžių ir formų patalpų. Šis principas gerai matomas tuomet gausiai statomų teatrų architektūroje. Žinoma, kad erdvė virš scenos turi būti pati aukščiausia, šiek tiek žemesnė - žiūrovų salė, po to - kitos patalpos. Taip teatrų pastatai tapo panašūs į grybų šeimynas, susitelkusias aplink pagrindinį grybą - scenos dėžutę. Šį panašumą dar labiau didino švelnių kontūrų išgaubtas stogas vingiuotais kraštais. Išsišovusios į priekį arba įspaustos į vidų pastato dalys, įvairiaspalvės medžiagos, piliastrai vertikaliais grioveliais, reljefai ir įvairiausi įmantrūs fantastiniai ornamentai fasaduose sukurdavo šviesos ir tamsos žaismą. Prie to prisidėdavo langai dinamiškų linijų rėmais, žiemos sodus primenantys vestibiuliai. Pastatų vidų taip pat puošė ištįsę, grakštūs siluetai bei aptakios formos. Kuklesnis ir santūresnis moderno stilius sklandė Europos šiaurėje. Šiuo laikotarpiu ypatingo pripažinimo susilaukė suomių architektai. Šlovė juos lydėjo visą amžių. 

Moderno stilius tapyboje pasireiškė ypatingų formų grakštumu, ištįsusiomis figūromis, pabrėžtais kontūrais, tiksliais vienspalviais paviršiais. Moderno tapyboje gilumos efektas ne toks reikšmingas. Visas vaizdas atrodo plokščias, o kartais primena aplikacijomis puoštą sieninį kilimą. Kai kurių šio stiliaus bruožų yra ir Gogeno kūryboje. Moderno formų švelnumas ir grakštumas paveikė ir skulptūrą, tačiau čia ypatingų aukštumų nepasiekė. Kur kas didesnę įtaką modernas turėjo grafikai. Tai suprantama: juk abu jungia viena ypatybė - linijų žaismas. Ypač būdingų pavyzdžių galime atrasti knygų iliustracijose ir plakatuose. Vienas iš įdomiausių moderno grafikos meistrų - trumpai gyvenęs anglas Obris Berdslis (Aubrey Beardsley, 1872-1898). 

Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001.
Versta iš Tiiu Viirand. KUNSTTIRAAMAT NOORTELE. © Kirjastus „Kunst“, Tallin, 1982.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
stiklas šešėlis statika metalas niuansas aliuminis medis tapatybė tekstūra ažūras dydis koloritas vaizdo stilizacija tekstilė faktūra geležis tekstilininke spalva kraklė dėmė optinės iliuzijos varis ornamentas dissimetrija ritmas formos tektonika sidabras dekoras rašmenys šviesa audimas atvaizdai kontrastas bronza asimetrija kartotė dinamika kompozicijos vientisumas proporcijos simetrija