Ankstesnis skyrius: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 2-asis leidimas. Kitas skyrius:
SENOVĖS RUSIOS MENAS ROMANINIS MENAS


VAKARŲ EUROPOS MEROVINGŲ IR KAROLINGŲ LAIKŲ MENAS

Epocha, prasidėjusi 476 m. nuvertus paskutinįjį Vakarų Romos imperijos imperatorių ir žlugus Vakarų Romos imperijai, vadinama viduriniųjų  amžių  (viduramžių)  epocha. Ji truko daugiau kaip tūkstantį metų. 

Ankstyvieji viduramžiai Vakarų Europoje - tai karų ir suirutės laikai. Tęsėsi Romos imperijoje prasidėjęs Didysis tautų kraustymasis. Buvusios Romos imperijos valdas niokojo iš šiaurės atklydusios tautos, daugiausia germanų, kurių kultūra buvo palyginti mažai išsivysčiusi. Romėnai juos praminė barbarais. Vakarų Romos valstybei kirtę mirtiną smūgį, jie griovė ir naikino antikinio meno paminklus. Tuo metu iš romėnų perėmė krikščionybę. Tik tai ir padėjo išgelbėti antikinę kultūrą nuo visiško sunaikinimo.

Užgrobtoje Vakarų Europoje kūrėsi ir žlugo vis naujos barbarų karalystės. Stipriausia ir patvariausia tapo Frankų valstybė. Čia ėmė ryškėti feodaliniai santykiai. Tuo metu valdžiusių Merovingų ir Karolingų dinastijų menas buvo pavadintas jų vardu (nuo V a. iki X a. vidurio). 

Ankstyvaisiais viduramžiais vyravo visai kiti meno stiliai negu dabar. Labiausiai išsivystę buvo meniniai amatai. Barbarai turėjo savo liaudies meną, savo grožio supratimą. Jie gausiai puošė net kasdien vartojamus daiktus, ypač mėgo pintą ornamentą. Jį sudarė begalinės juostelės, kurių pynės užimdavo visą daikto paviršių. Tarp pynių vaizduojami iškreipti, supaprastinti arba stilizuoti gyvūnų ir žmonių siluetai.
Barbarai sekė antikiniu Romos menu nes nepaisant daugybės griovimų daugelis antikos paminklų išliko. Tokio tipo menu daugiausia domėjosi krikščionių bažnyčia. Barbarų kaimynystėje klestėjo aukšta kultūra pasižyminti Bizantija, su kuria barbarai ne tik kariavo, bet turėjo ir kitokių ryšių. 

Tais laikais ypatingą vietą užėmė knygų menas. Vienuolynuose vienuoliai perrašinėjo Bibliją ir kitas švento turinio knygas. Jas rašė ant pergamento - atitinkamai išdirbtos ėriukų ir ožiukų odos. Tai buvo labai ilgas ir kruopštus darbas. Kartais vienai knygai perrašyti vos užtekdavo gyvenimo. Šios knygos buvo didelė vertybė, jos saugotos vienuolynų lobynuose. Tik dėl to daugelis šių knygų išliko iki mūsų dienų. Knygose esantys paveiksliukai pavadinti  miniatiūromis (lot. minium - raudoni dažai, senovėje vartoti didžiosioms knygų raidėms spalvinti). 

Merovingų epochoje knygų miniatiūrose vaizduojami vis dar supa-prastinti žmonės ir gyvūnai. Be šešėlių jie tiesiog atrodė plokšti. Atskiruose vienuolynuose susikurdavo savarankiškos knygų meno mokyklos. Ypač geros kokybės miniatiūros sukurtos to meto Airijoje, kuri buvo viena kultūringiausių Europos šalių. Ypatingo žavesio joms teikia tradicinė vietinių gyventojų - keltų - ornamentika ir pirmųjų raidžių išpuošimas - inicialai. 

Daug realesnius vaizdus matome Karolingų epochos knygose. Dinastijos vardą parinko Karolis Didysis (742-814). Nors pats imperatorius rašto pramoko jau būdamas senas, jis visokeriopai rėmė menus ir mokslą. Jo dvaras Achene (dabartinėje Vokietijoje) tapo savotišku kultūros centru, kuriame buvo ir knygų perrašinėjimo kambarys. Šiame centre perrašinėjant knygas susiformavusi mažųjų raidžių forma - vadinamieji  minuskulai - gyvuoja iki šiol lotyniškame raidyne (didžiosios raidės kilusios iš senovės romėnų majuskulo).

Karolio Didžiojo laikais Frankų valstybei priklausė vėliau susikūrusių Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, dalies Vokietijos, Italijos ir Ispanijos žemės. Tokios milžiniškos valstybės valdovas norėjo savo galią išreikšti ir mene. Neturėdamas tam tinkamų pavyzdžių, atitikmenų, savo žvilgsnį jis kreipė į antikos formas.

Ankstyvaisiais viduramžiais dėl religinių įsitikinimų skulptūra netobulėjo. Išliko tik dramblio kaule išrėžti reljefai. Kartais jais puošdavo ir knygų viršelius, nors paprastai tam naudodavo juvelyrinius dirbinius. Dalį vertingiausio Karolingų epochos meno palikimo sudaro miniatiūros ir metalinės plokštelės, ypatingai subtiliai išpuoštos brangakmeniais, sudėtingais raštais ir reljefinėmis figūromis. 

Daugelis Karolingų statinių išliko ir iki mūsų laikų. Acheno rūmų katedros aštuonkampė arkinė koplyčia daug kuo priminė šv. Vitalės (San Vitale) katedrą Ravenoje, vadinasi, buvo laikomasi bizantiškosios tradicijos. Tačiau daugelis to meto bažnyčių buvo bazilikinio tipo. Vienos iš jų išlikusiame piešinyje nesunkiai pastebime vėlesnio - romaninio - stiliaus užuomazgų. 

Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001.
Versta iš Tiiu Viirand. KUNSTTIRAAMAT NOORTELE. © Kirjastus „Kunst“, Tallin, 1982.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
dinamika tekstilė metalas aliuminis šešėlis sidabras ritmas dissimetrija kartotė koloritas faktūra dydis asimetrija optinės iliuzijos audimas rašmenys tekstūra kontrastas bronza formos tektonika ornamentas varis atvaizdai kraklė vaizdo stilizacija niuansas tekstilininke stiklas spalva statika dekoras geležis kompozicijos vientisumas dėmė ažūras tapatybė proporcijos simetrija šviesa medis