Ankstesnis skyrius: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 2-asis leidimas. Kitas skyrius:
SENOVĖS GRAIKIJOS MENAS SENOVĖS ROMOS MENAS


ETRUSKŲ MENAS

VIII a. pr. Kr. Šiaurės Italijoje gyveno etruskai. Šios tautos praeitis paslaptinga. Iki šiol mokslininkai negali perskaityti jų rašto, o romėnai, IV a. pr. Kr. išsivadavę iš etruskų valdžios, jų miestus sulygino su žeme. Tačiau jie nepalietė "mirusiųjų miestų“ - kapų, kurie savo plotu pralenkė gyvųjų miestus. Etruskams būdingas mirusiųjų kultas: jie tikėjo pomirtiniu gyvenimu ir norėjo mirusiems suteikti kuo daugiau malonumų. Todėl mirčiai tarnaujantis jų menas buvo pilnas gyvybės ir šviesaus džiaugsmo. Kapaviečių sienų tapyboje pavaizduoti šviesiausi gyvenimo momentai - šventės su muzika ir šokiais, sporto varžybos, medžioklės scenos arba malonus poilsis šeimos rate. Terakotos (degto molio sarkofagai) primindavo tuometines ložes. Sarkofagų skulptūrinės grupės vaizdavo puotas, šventes, kuriose dalyvavo ir sutuoktiniai. Dažniausiai jie draugiškai šnekučiuodavosi arba sėdėdavo už ilgo vakarienės stalo.
 
Etruskai anksti susipažino su graikų menu. Jų miestuose etruskų jaunuolius mokė patyrę graikų meistrai. Matyt, iš graikų perimta etruskams būdinga šypsena statulų veiduose - ji labai panaši į ankstyvųjų graikų statulų "archajinę“ šypseną. Ir vis dėlto ši terakotinė tapyba išlaikė tik etruskams būdingus veido bruožus - stambią nosį, po sunkokais vokais migdolų formos akis, išraiškingas lūpas.

Etruskai buvo gerai įvaldę bronzos liejimo techniką. Etrūrijoje sukurta garsioji Kapitolijaus vilkės skulptūra. Legenda byloja, jog ši vilkė savo pienu išmaitino du kūdikius- Romos įkūrėją Romulą ir jo brolį dvynį Remą. 

Šventyklas etruskai statė medines. Prieš stačiakampį pastatą stiebėsi portikas su paprastomis kolonomis. Naudojant medines sijas buvo galima kolonas statyti toliau viena nuo kitos. Stogas labai nuolaidus, frizą sudarė tapytų molinių plytų eilės. Šventyklos turėjo išskirtinį požymį - buvo statomos ant aukšto pagrindo. Tai perėmė romėnų statytojai. Etruskai paliko romėnams ir dar vieną svarbią naujovę - skliautų sumūrijimo techniką. 

Tiesa, skliautai pirmiausia atsirado Rytuose. Tačiau šio meno romėnai išmoko būtent iš etruskų. Mūrydami skliautus, romėnai pasiekė neregėto meistriškumo. 

Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas. © Leidykla „Šviesa“, Kaunas, 2001.
Versta iš Tiiu Viirand. KUNSTTIRAAMAT NOORTELE. © Kirjastus „Kunst“, Tallin, 1982.
Leidykla nesuteikia teisės perduoti šią medžiagą tretiesiems asmenims, taip pat naudoti ją ištisai arba dalimis bet kokiame kitame leidinyje spausdintu, elektroniniu ar kitokiu būdu.

 

Elektroninės parduotuvės kūrimas: evispa



kiekis:
0 vnt.
viso:
0 EUR
valiuta:
EUR USD LTL
Raktiniai žodžiai:
kontrastas aliuminis spalva proporcijos koloritas rašmenys tekstilė šešėlis dekoras statika kraklė vaizdo stilizacija atvaizdai dinamika ornamentas metalas formos tektonika audimas asimetrija dydis varis ažūras niuansas kartotė šviesa medis dissimetrija tapatybė sidabras optinės iliuzijos stiklas dėmė bronza ritmas tekstūra geležis tekstilininke simetrija faktūra kompozicijos vientisumas